Susėsit šventai vakarienei

Taip jau yra,-artimos sielos bet kokiais gyvenimo momentais (sunkiais ir džiugiais) susišaukia. Dvi dienas iš eilės pastebėdavau, jog mano dienoraštyje (blog) daug kartų buvo skaitomas vienas ir tas pats straipsnis (“Vienas paveikslas”) apie žymius Lietuvoje meninkus-Uogintus. Nuojauta neapvylė. Vakar  “Lietuvos rytas” paskelbė,jog anapilin išėjo paskutinis Broniaus Uoginto ir Bronės Mingailaitės vaikas- Gintarė Uogintaitė.

For memories

Gintarė-saulėtas vardas .Tokį gražų vardą Tau suteikė tėvai. Buvai šeimoje jauniausia (po brolio) tėvų mylima mergaitė. Mudviejų su Tavimi laikas (vaikystėje) būdavo ankstyvas  pavasaris ir vėlyvas ruduo.Vasaras Tu leisdavai kitų,pas jus vasarojusių  vaikų , būryje.  Žiūrėdama savo kieme per tvorą kokias linksmas išdaigas jūs ten krečiate, pavydėdavau. Ypač nemėgau skulptoriaus G.Jokūbonio vaikų. Jie visai vasarai iš manęs Tave  atimdavo. Kas rytą atnešdama į jūsų namus uzbonėlį dar šilto karvės pieno,dairydavausi kur esi Tu. Tačiau visą draugystės su Tavimi trūkumą kompensuodavo šalti pavasariai ir vėjuoti rudeniai(Tavo tėtis ilgai užsibūdavo Palangoje). Tada, kai name nutildavo žmonių šurmulys,  prisižaizdavome į valias.Lėlių neturėdavome,  dažnai pasiėmusios  gana sunkokas   angelų  ir vienuolių  skulptūras (name jų būdavo) susukdavome  jas  į mamos  medinėje skrynioje  surastas įvairias medžiagos skiautes  ir žaizdavome namais. Vieną sykį taip bežaidžiant buvome užtiktos Tavo tėčio. Gavome barti .Tėtis šias šventųjų skulptūras restauravimui parsinešdavo iš  Palango Šv.Mergelės Marijos  Ėmimo į Dangų Bažnyčios. Gyvenome sovietiniais metais,daug ką reikėjo slėpti. Nebetekusios savo „vaikų“ ,išeidavome į kiemą ir iš įvairių pagaliukų,stiklo šukių ir spalvotų popierėlių darydavome „sekretus‘. Gražiai gaudavosi. Jau tada supratome,jog gražius stiklus gali užberti smėlis ir kitą kartą atėjusios jų nebesurasime.

Daug minkšto,balto,šalto ir akmenimis pavirtusio smėlio pratekėjo pro mudviejų pirštus… Paskutinį kartą matėmės atidarant  Individualistų kūrybinės grupės parodą A.Savicko galerijoje Palangoje.Rankose laikei dekoratyvinį gėlės žiedą,nenorėjai fotografuotis,tačiau „Palangos tilto“fotografė D.Vasiliauskienė vis dėlto tave „pagavo‘. Ačiū Darijai. Ši nuotrauka pasiliks mano ir Tave pažinojusių žmonių atmintyje. Sustabdytas laikas tada,kai to reikalavo jis pats-dovana.Ji neįkainuojama.

Prieš porą vasarų grįžusi į namus Lietuvoje apsilankiau   Palangos „Ramybės‘ paveikslų galerijoje,kurioje buvo surengta Broniaus Uoginto (vyresniojo) dar niekada nerodytų darbų paroda. Mane ypač patraukė Tavo tėčio pieštas paveikslas „Vakarienė‘. Joje pavaizduota šeima,susėdusi šventai vakarienei prie stalo. Žinau, netrukus Tu būsi tarpe tų,kurie tave myli ir laukia. Ilsėkis ramybėje,mano drauge Gintare.

Menininkė Gintarė Uogintaitė ir Broniaus Uoginto (Gintarės tėvo) paveikslas “Vakarienė”

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: