Dešimtinė”Maltiečių sriubos” fondui

Prieš Kalėdas besiklausant  LRT televizijos programos` transliuojamo  koncerto, skirto „Maltiečių sriuba 2016 „  paramos akcijai paremti, nė nemirktelėjusi  surinkau telefono numerį ir savo “dešimtinę” paaukojau tam,kurio senatvė neapvainikuota artimo meile,dėmesiu ir valstybės parama. Netekę globėjų senoliai laukia , kada geraširdis žmogus,kuriam seniausios pasaulyje humanistinės pagalbos organizacijos, Maltos ordino tarnyba suteikė skambų vardą-Maltietis, pasibels į jų namus ir į lėkštę įpils karštos , neretai savanorių rankomis pagamintos sriubos.

Atradimas-ne atradimas

Kada esi daug metų nutolęs nuo savo gimtinės,tenka sau pripažinti,jog daugelio dalykų  nebegali žinoti. Išsibarsčiusi po visą „svietą“lietuvių tauta savo vargus vargsta įvairiose pasaulio kampeliuose, o trumpam sugrįžus  į namus , matyti ir išgyventi vaizdiniai kartais iš tiesų sujudina jausmus ir protą.   1991 metais spalio 10 d. iškiliųjų Lietuvos Bažnyčios ir visuomenės veikėjų (Vyskupų Juozo Tunaičio ir Jono Borutos,kun.V.Aliulio ir kt.) iniciatyva ,siekiant įkurti Lietuvoje katalikišką organizaciją,kuri savo veikloje vadovautusi  Maltos ordino motto:”Tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstantiems”teiktų pagalbą visų rasių,tikėjimų ir tautų žmonėms,šiandieną sėkmingai  vykdo savo socialinius projektus 28-iuose Lietuvos miestuose ir vienija daugiau kaip 900 savanorių. Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 560.000 žmonių, šalyje skursta daugiau nei ketvirtis joje gyvenančių pensininkų. Tokią informaciją  nesunkiai suradau interneto puslapiuose.

Dvi medalio pusės

Paramos  koncerto transliacijos  metu žvaigždės (kaip dovaną prieš Kūčias)lankė vienišus senukus ir maloniai su jais bendravo . Galima tik įsivaizduoti ,ką jautė senolė,kai jos mylimiausią dainą -“Tu,kuris aukštai”, užtraukė pats dainos atlikėjas -Deivis. Prieš Kalėdas maltiečių žygis per 40 Lietuvos miestų baigėsi šventiniu konertu. Koncerto metu buvo paskelbti paramos akcijos rezultatai: paaukota  beveik  85 .000 eurų.

Tuo savo rašinį galėčiau ir užbaigti,jei prieš mano akis nebūtų pasilikę sukrypusių ir niekad remonto nemačiusių lūšnų vaizdai ,kuriuose savo dienas leidžia visai paliegę ,vieniši ir materialinių nepriteklių prislėgti seni žmonės. Anot  Maltos ordino savanorio  Manto,”seni žmonės Lietuvoje dažnai nurašomi, todėl labai svarbu, kad visuomenė padėtų juos surasti ( per kamynus,pažįstamus, buvusius bendradarbius)”. Lietuviai –kantrūs ir savo dalią linkę iškentėti žmonės. Anot aštuoniasdešimtmečio vienut vienutėlio Jono,“man vienam gerai“. Jam tik gaila,kad negali žiūrėti televizoriaus , nes už skolą (63 eurai) jau visi metai kaip atjungta elektra.

Gyvam kapų nėra

Vienišų žmonių pasakojimai dažniausiai užsibaigdavo padėka tam, kuris kas dieną atnešęs lėkštę  sriubos dar ir lemputę elektros įsuka, nuperka reikiamų produktų ,ar paprasčiausiai pasikalba:“Be jų mes pražūtume“,-tvirtino kiekvienas filmuotos medžiagos herojus.O pasakodami apie savo nelengvą dalią,  aplankytų senolių lūpose nuskambėdavo viena vienintelė frazė:“Ką darysi,juk gyviems  kapų nėra“.Nejučia prisiminiau save, kaip prieš gerą dešimtmetį kas dieną virdama sriubą šeimai, ją dar  veždavau  ir dviem senolėm (mamai ir anytai). Ačiū Dievui, jos gyveno savo namuose, buvo prižiūrėtos ir mylimos. Šiandieną suprantu, jog  kasdieninės sriubos atvežimo ritualas turėjo gilesnę prasmę. Jos laukdavo ne sriubos, jos laukdavo artimo žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti, jei reikia ir pasiguosti.

Pradėkim nuo savęs

Dar Motina Teresė yra pasakiusi,jog žmogui yra duotos dvi rankos:viena,  kad padėtų sau,kita-padėtų kitam. Laisvė, kurią visi pajutome devyniasdešimtaisiais, dideliu kryžiumi prislėgė senus žmones. Dalis darbingo amžiaus žmonių išvažiavo svetur, jauniems  žmonėms nebuvo skiepijama (nei šeimose,nei mokyklose) pagarba vyresniam žmogui. Pasekmės akivaizdžios. Atvažiavus į namus retai matau jaunimą užleidžiantį vietas autobuse, ar reikiamu momentu paduodantį senam žmogui ranką. Daugiau gali išgirsti:”Ei,tu,seni”( suprask-netrukdyk man,aš jaunas!). Emigracija perskėlė Lietuvą per pusę.Vieni liko savo žemėje ir stengėsi kažkaip tai išgyventi, kiti-emigravo, kad išgyventų patys ir padėtų savo artimiesiems. Nenutrūkstamas srautas vežėjų, kas savaitę vežančių  siuntas į Lietuvą, piniginės perlaidos, dovanos -tai faktai, kurie kalba patys už save. Kitas dalykas-ilgesys.Jo negalima užgesinti jokiomis priemonėmis. Gaila, jog laikas, toks brangus senatvėje, dažnai pasibaigia taip ir nesulaukus dukters ar sūnaus ,kurių buvimas šalia buvo gyvybiškai svarbus išeinančiam…

Be kaltės-kalti?

Negalėčiau tvirtinti, jog visi emigracijoje gyvenantys žmonės rūpinasi savo senais tėvais.Yra ir tokių, kurie sugrįžę iš atostogų giriasi,jog su tėvu gėrė brangią degtinę. Bet tokių, moraliai puolusių, yra tik vienetai.Dažniausiai žmogus eidamas į darbą ir sunkiai dirbdamas ,mintimis ir širdimi yra su tais, kurie pasiliko Tėvynėje.  Kartais ,žiūrint į lietuvaičių savimi patenkintus veidus oro uostuose ,apima dvejopas jausmas.Iš vienos pusės, džiaugiuosi žmonėmis,  nepanorusiais laukti kada pasibaigs  Lietuvos valdininkų ir politikų ginčai dėl “šiltų” vietų -žmonės ištrūko iš tos vergijos ir parsidavė kitai ,kurioje jie jaučiasi  sotūs ir saugūs .Kita vertus – už kokias nuodėmes emigravęs į kitą šalį žmogus  turi jaustis kaltu? Daug metų gyvenant užsienyje ir matant kaip seni žmonės leidžia savo dienas ,tampa akivaizdu,jog  graži senatė- stiprios ir klestinčios šalies garantas.

Senatvė neišvengiamai aplankys kiekvieną. Ji neturi kilmės, titulų, ji neserga žvaigždžių liga, ji nuoga,-kaip šalčių pakąstas,bet dar žemėn nenorintis nukristi  medžio lapas. Kiek visų pagalba jis  dar bus ir teiks džiaugsmo,priklauso nuo daugybės faktorių. Norėtųsi, kad sulaukus gilios senatvės  senjoras arba senjorė  su pasididžiavimu ištartų: turiu teisę gyventi taip,kaip užsitarnavau,-su pagarba sau ir savo gyvenimui.

Pabaigai

Jau sėdint Palangos oro uoste ir laukiant skrydžio į Londoną, savo  mobiliajame telefone perskaičiau gautą žinutę :“Senolių vardu dėkojame už Jūsų auką ir pagarbą senatvei.Tegu Šv.Kalėdu stebuklai pasiekia ir Jūsų namus. Jaukių švenčių linki Maltiečiai”. Džiugu,jog mano “dešimtinė” pasiekė adresatą.

dsc00660

poilsis…

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: