Sveikatos sau ir kitiems žmonėms

Penktą kartą pirties  ir SPA procedūrų meistrai Lietuvos pajūryje ,atvykę iš įvairių Lietuvos ir pasaulio vietų dalinosi žiniomis, patirtimi ,bendravo .Tris dienas iš eilės miestas šventė sveikatingumo fiestą.  Anot  festivalio  „Gintarinė Baltija 2017“ dalyvės ,masažuotojos Genės Brenciutės, didžiausia svajonė – turėti jėgų, sveikatos ir padėti kitiems.

Jaunystės pokštas

Genė Brenciutė-šiaulietė. Moteris turi mediko išsilavinimą. Anksčiau dirbo ekstriniame chirurgijos skyriuje,ten užbaigė ir masažuotojos kursus.  Svajojusi tapti chirurge,tačiau, „kai mane iš ketvirto kurso išmetė, dar įsigijau ir kinezaterapeutės specialybę“,-juokėsi ji. Šiandieną moteris dirba masažuotoja ir kinezeterepeute N.Akmenėje,Joniškyje. Paskaitas skaito Trečiojo amžiaus universitete.

Sugrįžusi į savo jaunystės prisiminimus G. Brenciutė pasakojo ,jog nutikimas ,kuris daugiau nei prieš dvidešimt metų įvyko Palangoje, šiandieną jai sukelia šypseną. Ką gali žinoti,- mąstė ji, gal tai buvo ženklas kokiu gyvenimo keliu jai reikėjo pasukti.

-Buvau pas mamą palikusi piniginę, todėl neturėjau pinigų sugrįžti į namus. Nusipirkau flomasterių ir ant popieriaus lapelių užrašiau savo telefoną. Eidama su sūnumi pajūriu klijavau juos ant stulpų. Žmonės pradėjo skambinti. Padariau vienam kitam masažą . Tada galėjau  vaikui ir limonado nupirkti.

Šiandieną G.Brenciutė džiaugiasi savo suaugusiu sūnumi ir anūku. O prisiminusi praeitį galvoja,jog gyvenime buvo visko:“Kabinausi į gyvenimą,todėl dabar gerai“.

Palanga-savas miestas

G.Brenciutės tėviškė ­–Kintų km.(Platelių raj.). Šiame kaime gyvena septinta jos giminės karta. Kiekvieną savaitgalį ji skuba į namus aplankyti savo 83-ejų metų mamą, kuri dar melžia karvę ir turi 30 ha žemės sklypą.

Palangoje gyveno  brolis ir jos giminės , todėl šiame mieste prabėgo visa jos vaikystė.

-Turguje uogas pardavinėdavau. Slėpdavausi už žmonių, nedrįsdavau, bet nenorėjau skolintis, norėjau turėti savų pinigų. Norėjau būti savarankiška.Tokia išlikau .Noriu padėti sau, šeimai, mamai.

„Be nuotaikos nedirbu“

Festivalio vedantysis, pristatęs ponią Genutę parodomajam masažui  konstatavo,jog ši nestokoja populiarumo. Norint pas masažistę patekti, tenka  užsirašyti iš anksto.

-Į priekį daug neužrašau,nes nežinau ar galėsiu tai atlikti. Be nuotaikos nedirbu. Daugiausiai žmonės kreipiasi dėl išvaržų, nutirpusių galūnių, kraujo spaudimo. Galiu daryti ir atpalaiduojantį masažą, bet nenoriu, tingiu. Pirtininkai-mano draugai. Geriausiai masažą daryti pirtyje  kai kūnas atsipalaidavęs.Tada man lengva  ir žmogui ne taip skauda.

Atvirai pasakius,ir aš išbandžiau ponios Genutės rankų stiprumą. Pagyrusi jos  rankas gavau greitą atsakymą:“Aš –  kaimo vaikas. Nebijau pasakyti, jog esu kaimietė. Rankų stiprumas nuo juodo darbo, nes norint ką nors pasiekti,tam reikia įdėti daug  darbo“. G.Brenciutė už savo lėšas važiuoja pasisemti žinių pas autoritetingus specialistus. Tai vienas didžiausių  jos malonumų, kuriuos ji gyvenime patiria ( neseniai ponia Genė sugrįžo iš Maskvos).

Žmogus,turintis intuiciją

Masažuotoja mano, jog ji  žmogus, turintis intuiciją. Ji pajaučia tuos ‚blokus‘,kurie žmogui trukdo gyventi. „Atpalaidavus užspaustą raumenį  ligos nepanaikinsi,tačiau susitvarkius kraujotakai , kaulinei organizmo daliai žymiai lengviau“,-sakė medikė. Ji mano,jog gyvenime reikia daryti gerus darbus,o  atpildas pats ateis. Moteris parodė man ką tik gautą  žinutę jos mobiliame telefone. Vėlai naktį sugrįžusi iš  šiauliečio A.Diržio pirties ,ji  masažavusi motokroso sportininką.  Šis vyras rašė: “Labas, vakar kur atleidai rankos sausgysles, skausmas nebegrįžta, gerai jaučiuosi,ačiū“. Tokių žinučių ji gaunanti daug, žmonės paskambina, padėkoja. Neužmiršta jos ir emigrantai. Per Kalėdas simboliškai atveža dovanėlių, sako pasiilgę . „Tai didžiausias atpildas“,-įsitikinusi medikė.

“Viską išbandau ant savęs“

Genė Brenciutė jaunystėje nebuvo stiprios sveikatos.Moteris rodo man tamsias dėmeles ant rankų,kurios pasiliko  nuo persirgto reumatoidinio artrito. Pati išsigydžiusi, todėl ir darbe ji naudoja viską, kas pačios išbandyta. Draugai bei pažįstami jai iš Amerikos parveža kremus, kuriuos ji naudoja darbe. Anot medikės, naudojant tinkamus kremus, žmogus gauna  dvigubą naudą. O prisiminusi savo tėtį, kurio jau nebėra, pasakojo : “Kai tėčiui sukako 70 metų,jis susirgo IV stadijos vėžiu.Plungėje daktaras pasakė,jog jei tuojau pat neoperuos,tėvas šią naktį mirs. Po operacijos jis išgyvens dar kokį mėnesį,kitą “. Nepatikėjusi šiuo daktaru ji skubiai tėvą pervežė į Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninę. Ten sutikusi savo kursioką, kuris ją nuraminęs ir pažadėjęs,jog rytoj jos tėvas bus operuotas. Po šios operacijos ponios Genės tėtis  pragyveno dar šešerius metus.

„Tikiu ženklais‘

“Gyvenime yra ženklai ir aš jais labai tikiu”,-sakė moteris. Genė Brenciutė pasiruošusi ir kitais metais ,kartu su savo draugais -pirties -SPA festivalio dalyviais ,apsilankyti Palangoje ir padėti žmonėms.

Kaip teigė Lietuvos pirties – SPA fedaracijos prezidentas V.Jakubauskas,  festivalio nugalėtojas atstovaus Lietuvą pasaulio čempionate,kuris rudenį įvyks Sočyje. Ten rungsis patys geriausi pirties -SPA procedūrų  meistrai, atvykę iš Amerikos ir kitų pasaulio vietų.

Taigi Palanga tapo sveikos gyvensenos propagavimo tiltu ,jungiančiu miestus, valstybes,senus ir jaunus žmones. Ką žinosi,gal tai  taip pat ženklas ,kad šioje žemėje gyventume sveikesni ir linksmesni.

 

 

 

 

Pirties – SPA festivalio  “Gintarinė Baltija 2017” dalyvė – Genė Brenciutė

Irena Valužė

 

 

 

 

Šešiamečio vaiko žūties priežastys šokiravo net kriminalistus

 

Šešiamečio Pamaskvės (Rusija) gyventojo Aliošos žūtis po automobilio ratais,  kur berniuko kraujyje buvo surastas alkoholis ( 2,7  promilės) ,šokiravo ir visko mačiusius teisėsaugos organus. Visuomenė ir pakartotinam tyrimui (ekshumacijai) pasirengę tėvai  laukia nepriklausomos ekspertizės išvadų. Šis precedento neturintis įvykis įvyko svetimoje šalyje,o kokia padėtis pas mus, mūsų mažoje Lietuvėlėje.

Truputį statistikos

Paskutiniais duomenimis per avarijas Lietuvos keliuose žūsta tris kartus daugiau žmonių nei Europoje. 5-7 proc. Lietuvos vairuotojų važinėja išgėrę.Per 13 metų (1990-2003) Lietuvos keliuose žuvo 11 tūks.127 žmonės. Pagal keliuose žūvančių vaikų skaičių Lietuva Europoje atsilieka tik nuo Rusijos. Ar galėtume šiandieną ranką pridėję prie širdies ‚pasidžiaugti“,jog  iš 212 įvykių, įvykusių praėjusiais metais,kuriuose nukentėjo vaikai, žuvo tik dešimt. Kiti liko invalidais, arba,duok Dieve, išgyveno tik  baisų išgąstį. Prisiminus kiek Letuvoje gyventojų,kraupus nutikimas Rusijoje yra tik lašas dideliame vandenyne. Ar mažametis Alioša tapo įkaitu  sufabrikuotoje byloje-parodys laikas.Tačiau jau šiandieną yra aišku: jauno žmogaus gyvenimas sudužo į šukes.

Vaikus reikia saugoti

Ilgus metus gyvendama Anglijoje žinojau,jog čia vaikams gyventi gera. Jais rūpinasi valstybė ir tėvai. Šalia mano namų buvo pradinukų mokyklėlė. Taip paprastai į jos teritoriją niekas negali patekti,o po užsiėmimų griežtai vaikas yra atiduodamas tėvams į rankas.  Pasibaigus pamokoms, kiekvieną dieną specialia apranga apsivilkusi  mergina su STOP ženklu rankose stovėdavo perėjoje ir rūpindavosi vaikų saugumu. Ne kartą ir aš pasinaudojau šios jaunos ir visada besišypsančios merginos paslaugomis. Anglijoje galioja taisyklės:jei ėjai ne per perėją ir tave partrenkė mašina- pats kaltas. Gatvėse ar automagistralėse nepamatysi iš po krūmų lindinčių policijos patrulio mašinų .Tam nėra reikalo. Video kameros užfiksuos visus  kelių eismo dalyvių  padarytus nusižengimus. Taigi jeigu viršijai leistiną greitį-pašto dėžutėje surasi  pranešimą dėl baudos mokėjimo.Tas pats galioja vairuotojams, kurie transporto priemonę palieka netinkamoje vietoje. Mieste apstu mokamų stovėjimo aikštelių.

Girtam prie vairo- kalėjimas

Baudas moka ir lietuvaičiai.  Tačiau autoavarijų,kurios įvyko dėl girto vairuotojo kaltės nemažėja.Teko bendrauti su lietuve,kuri pagauta išgėrusi prie vairo UK,buvo atsidūrusi kalėjime.Negaliu pasakyti kiek truko jos įkalinimas,tačiau gerai žinau,jog kelis mėnesius iš eilės ji privalėjo praeiti savotišką „vairavimo‘ mokyklą iš naujo. Su ja kasdien bendravo psichologai. Šiandieną moteris tapo abstinente ir toliau sėkmingai vairuoja mašiną. Anglijoje transporto priemonėmis naudojasi tiek jaunas,tiek senas.Amžiaus cenzo nėra. Vairavimo mokyklų instruktoriai savo darbą atlieka ypatingai gerai.

Sugriežtintos baudos

Palangiškis, Anglijoje dirbantis „Stagecoach UK Bus“ autobusų kompanijoje pasakojo apie sugriežtintas baudas visiems eismo dalyviams.Taigi jeigu greičio ruožas yra 20 mylių per valandą, o važiavai 30 m/val . greičiu, teks pakloti  pusę uždirbtų pinigų (jei per savaitę gauni 400 sv.ster.,teks sumoketi 200 ) ir  dar gausi 3 baudos taškus .Didesnis nusižengimas -didesnės baudos : piniginės baudos,vairavimo teisių ir laisvės atėmimas. “Štai tokios baudos turėtų būti.Tada Lietuvoje žmonės nebebandytų policininkus papirkti . Juk saugus greitis-mažesnė avarijų ir žūčių tikimybė,”-įsitikinęs jau dešimtmetį svetimoje šalyje dirbantis vairuotojas.

2017-05-19 14.36.00

Irena Valužė

Gyvenimo misija:būti geru žmogumi

Saulėtą vasaros dieną iš gyvenimo pasitraukė palangiškė,daugiametė Palangos Turizmo-informacijos centro direktorė  Alla Valužienė. Draugams bei pažįstamiems išsiųsta žinia apie netektį žaibo greitumu sugrįždavo užuojautos  žodžiais:“Kaip gaila,išėjo labai geras žmogus“.

Mirtis ir gimimas turi savo datas,jų nepakeisime. Tačiau  per visą sąmoningą žmogaus gyvenimą jos eina  lygiagrečia  liniją, kuri, lyg aukso siūlas, nematomais saitais suriša giminingas sielas , gerus darbus ir žmones, kurių širdyse paliekame atmintį.

Allą Valužienę pažinojau daugiau nei keturiasdešimt metų. Mus siejo giminystės ryšiai,ir ne tik jie. Šiandieną galiu drąsiai ištarti: Ji buvo mano draugė. O draugas,kaip žinia, niekada neišduoda, pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais ateina į pagalbą, duoda patarimą ,džiaugiasi ir liūdi kartu su tavimi. Toks buvo ir  mano brolienės ,Allos Valužienės gyvenimo moto:nei vieno neatstumti, nenuskriausti,o  kiek leidžia galimybės – kiekvienam surasti šiltą žodį.

Trys metai kovojant su klastinga liga baigėsi kelionės žemėje pabaiga. Ligonė negalėjo susitaikyti su savo negalia, todėl vedė gana uždarą gyvenimo būdą. Daugiausiai savo namuose laukdavo buvusių bendradarbių, kolegų, draugių,skambučių iš sūnaus Roberto ir dviejų anūkių-Agatos ir Gerdos .Praėjusią vasarą džiaugėsi puikiai atšventusi savo septyniasdešimties metų jubiliejų. Tada jos mažame kambarėlyje vos sutilpo gėlės ir  žmonės, atėję jubiliatę pasveikinti. Kiekvieną kartą prisimindama šią šventę ji kartojo: „Buvo gerai“. O tai reiškė, kad ji buvo laiminga būti tarpe tų, su kuriais ją rišo ilgi darbo ir gyvenimo metai.

Šiandieną galvoju, jog velionę pažinojusių žmonių liūdesys netekus  labai gero žmogaus yra ne kas kita, o pats didžiausias Allos Valužienės gyvenimo įvertinimas žemėje.

FB_IMG_1497251352069

Alla Valužienė

lrena Valužė

Tapę tvirtesni, nei buvę ankščiau

 

Palangiškė Monika, išgyvenusi šeštadienio nakties baisumus dėl teroristų atakos ant Londono Tilto (London Bridge)   , namiškiams parašė:“Londoną myliu visa širdimi“.

Tik prieš porą savaičių svečiuodamasi Didžiosios Britanijos sostinėje Londone ,vaikščiojau tose vietose,kurios šiandien aplaistytos  nekaltų žmonių  pralietu krauju. Nuo teroristų (budelių) rankos žuvo 7 žmonės ,48 buvo sunkiai sužeisti.

Šis,nepaprastai gražus rytų Londone esantis tiltas („London Bridge“), rytietiška dvasia alsuojantis turgus, pabai (pub), kavinės ,restoranai , žymusis Taueris, Temzės pakrantės mylimi londoniečių ir  gausiai lankomi miesto svečių.

Šiandien negaliu patikėti, jog šalia  Borough Market, kuriuo buvau susižavėjusi ( puikiai išnaudota laisva erdvė po tiltu),rytietiška egzotika ir maisto kvapais  tūkstančius praeivių suviliojanti vieta taps teroristų suplanuotu taikiniu  prieš taikius žmones. Pamenu, ragaudama indišką ,gana aštroką vegetarišką patiekalą, patogiai įsitaisiau po tiltu lankytojams atitvertoje terasoje.Virš mano galvos dundėjo traukiniai,skraidė balandžiai,o žmonės, vienas po kito atsinešę popierines maistui skirtas dėžutes ,ar nusipirkę iš šalia esančio pabo bokalą alaus, mėgavosi maistu  ir vienas su kitu maloniai  bendravo. Matėsi,jog aplinkui labai  daug turistų. Mudvi su Monika (dukra), neįstengdamos visko suvalgyti , vieną dėžutę paaukojome prie įėjimo į turgavietę sėdėjusiam benamiui. „Taip čia yra daroma“,-pamenu dukros žodžius.

Prieš penketą metų gyventi į Londoną atsikėlusiai Monikai bei jos vyrui Benui ,šis,vienas gražiausių pasaulio miestų, tapo namais, mėgiamu darbu ir didžiule trauka jame būti. Gyvendami šalia Londono tilto (įvykusios tragedijos), jie  rašė,jog  Metropolitan Police pareigūnų reakcija buvo žaibiška. Po dviejų minučių į įvykio vietą avykę policininkai pradėjo žmonių evakuaciją .Žudikus nušovė praėjus aštuonioms minutėms nuo teroristų atakos pradžios.

Sutuoktiniai visą naktį nemiegojo jaudindamiesi dėl savo draugų,kurie savaitgaliais laisvalaikį mėgdavo praleisti Lodon Bridge vietose. Išaušus neramiam rytui, Monika savo elektroniniame puslapyje užrašė: „Fuck you terrorism! It,s a beautiful day and we will  carry and stronger than ever! „(Eikit velniop,teroristai. Šiandien graži diena ir mes būsime dar tvirtesni,nei buvome prieš tai).

Popietė rytiniame Londone

Irena Valužė

%d bloggers like this: