Romas Kisielis: “Stengiamės nenuliūdinti savo klausytojų”

Prieš dvyliką metų Palangoje įvyko paskutinis koncertas „Anapilio” muzikos klube.  Stebėję jį  verslininkai  Kęstutis ir Loreta Gecai ilgai netrukus  tapo  „Vandenio “  viešbučio savininkais.  Dėka atsitiktinumo, suvedusio daugiametį „Anapilio” muzikos vadovą Romą Kisielį su viešbučio šeimininkais, anot jo, „jų perfekcionizmas ir  mano žinojimas ką daryti pagavo idėją įsteigti „Vandenyje” muzikos klubą”. Šiandien „Vandenio” muzikos klubo vadovas galvoja, jog sumanytos idėjos sėkmė didele dalimi  priklausė nuo parengto  jai puikaus projekto, nepagailėtų investicijų  ir muzikos atlikėjų profesionalumo, organizuojant muzikinius renginius . Dviejų muzikos klubų gimimo autoriui R.Kisieliui kasdieninis darbas klube yra tapęs gyvenimo būdu.

„Jei iki šiol kalbama-gerai”

„Vandenio” muzikos klubo vadovas Romas Kisielis atviravo, jog gyvenime niekas atsitiktinai nevyksta .  Tėvai gyveno Vydmantuose. Palangoje jis užbaigė vidurinę mokyklą, muzikos mokyklą, vėliau studijas Klaipėdos fakultetuose (Vilniaus Valstybinės konservatorijos Kaipėdos fakultetai), o įsigijęs muzikinį išsilavinimą ir pradėjęs dar studijų metais dirbti Palangos Kultūros namuose ,šiame mieste jaučiasi gerai. „Esu palangiškis”,- nė kiek nedvejodamas tvirtina ponas Romas.

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais trumpai buvo išvykęs  gyventi į Vilnių , dalyvavo muzikinio laivo projekte, ten susipažino ir su kai kuriais muzikantais. Grįžęs į Palangą  pradėjo eiti Kultūros centro direktoriaus pareigas  senajame „Anapilio” pastate. Idėja  įkurti džiazo ar kitą muzikos klubą buvo sena R.Kisielio svajonė. Prabėgusių metų virtinėje realizuotas projektas šiandien jam atrodo savaime suprantamu dalyku : „Panaudojus truputį avantiūros , žodis tapo kūnu”,- šypsosi idėjos autorius.

Dešimt metų „Anapilio” muzikos klubas dovanojo žmonėms šventę , klausantis mėgiamų  muzikos bei teatro atlikėjų  pasirodymų jaukioje, kamerinėje  aplinkoje. Iki šios dienos daugelis muzikos fanų su nostalgija mena „Anapilio” muzikos klubo gyvavimo  metus. Anot pono Romo, „jei apie tai iki šiol kalbama – vadinasi gerai”. Tačiau, anot jo, daug kas šia atmintimi ir  piktnaudžiauja. “Kur jūs buvote tada, kai „Anapilis “ dar „stovėjo?”(iki renovacijos-aut.past.),- klausė ponas Romas. Anot buvusio „Anapilio” muzikos klubo vadovo,  laikas – tai kaip tekanti upė. Tekėdama ji  išsigrynina,  o kalbos apie idėją „Anapilį” atgaivinti yra tik fiksija, – mano R.Kisielis. ”Jeigu medį galima pakeisti gipsu ar sudėti konferencijoms skirtus šviestuvus , tai apie kokį autentiškumą , ar „Anapilio” dvasią galima kalbėti?- piktinosi „euroremontu” sugadintu istoriniu pastatu.

Darbas draugystės principu

Organizuodamas  muzikinius renginius „Anapilyje” R.Kisielis   įgavo ne tik praktinės patirties. Dvidešimt treji darbo metai  paliko savo pėdsaką. Užsimezgę  ryšiai su muzikos meno žmonėmis daugelyje atveju išaugo į  ilgametę draugystę. Kitaip ir būti negali, nes „tai nėra tik valdiškas požiūris į atlikėją”. Jis paminėjo Petrą Vyšniauską, kurio  grojimo  buvo kažkada atėjęs tik  pasiklausyti. Šiandieną jis didžiuojasi , jog šis puikus muzikantas, profesorius, nacionalinės premijos laureatas yra ne tik laukiamas  svečias  „Vandenio” muzikos klube. Gerbiamas maestro yra ir jo  bičiulis.

Ištisus metus  dirbančiame  muzikos klube publikai R.Kisielis pristato apie 150 koncertų. Repertuarą koncertams sudaro pats. Kiekvienais metais repertuaras yra peržiūrimas, pakoreguojamas. Klausiu, ar muzikos klubo vadovas pats ieškosi atlikėjų? „Vieni mane susiranda, kitų ieškau pats. „Vandenio” muzikos klubas turi savo vardą”.

Vasara-darbymečio metas

Anot daugiamečio kultūros darbuotojo R.Kisielio, palangiškiai vasarų nemato , nes vasaros – didžiausias darbymetis. Laisvalaikiu ištrūkti į gamtą ir pabūti kartu su šeima yra pats didžiausias Romo pomėgis. „Turiu tradicinę lietuvišką šeimą – du vaikus. Vaikai mėgsta gyvūnėlius, turim du šunis, du žirgus, katę ir peliuką”. Tėtis mėgsta su dukra pajodinėti arkliais.  Galimybė pabūti kaime atsirado tada, kai šeima įsigijo sodybą . Patinka muzikos  klubo vadovui ramybė: „Galėčiau ilgą laiką sėdėti savo kaime .Tai žymiai maloniau, negu „trintis” Palangos gatvėmis”. Anot palangiškio, jam  nebuvo minčių ar noro Palangą iškeisti į kitą miestą . Apie emigraciją negalvoja, jam gerai ir čia.  Į gyvenima žiūri racionaliai:   yra jame prasmės, ar nėra.

Paklausius, kokiais muzikiniais renginiais pradžiugins poilsiautojus besibaigiant vasarai, R.Kisielis atsakė  anegdotu, kuris užsibaigia panašiu klausimu: „O kas jums sakė? ” ,-  nutaisęs dviprasmišką šypseną klausė manęs profesionalus muzikos meno žinovas. O jei rimčiau, Romas Kisielis neabejoja pagrindine  tiesa, kuria jis vadovaujasi savo darbe: „Mes stengiamės savo klausytojų nenuliūdinti”.

Esu ir aš pati ne kartą apsilankiusi šiame muzikos klube. Pono Romo klausiu: ar tai teisinga vieta teisingiems žmonėms? Anot muzikos klubo vadovo, kiekvienas žmogus renkasi tai, kas jam įdomu. „Stengiamės akcentuoti repertuaro kokybę. Ne visada Lietuvoje, bent muzikiniame gyvenime, siekiamybė yra populiaru. Populiaru dažnai būna ne kokybė, o  išorė, jos pateikimas. Kol kas stengiamės laviruoti, ir tai mums sekasi”,-sakė jis.

-Ar darbas klube yra ir jūsų biznis?

-Tai neginčijamas dalykas. Jeigu mes turėtume dotacijas iš viršaus, mes galėtume pasidaryti koncertų salę.  Žmonės dirba, juos reikia išlaikyti .

Besikalbant išsiaiškinome, jog mudu su Romu sovietiniais metais abu užbaigėme tą pačią aukštąją mokyklą (Klaipėdos fakultetus), todėl mums savaime suprantama šios (klubo) rekreacinės vietos sąvoka .Tarybiniais metais, ar dabar, viena iš pagrindinių klubo kriterijų – žmonės susirenka pagal pomėgius. Anot muzikos klubo vadovo R.Kisielio, tegu klube būna tik dešimt žmonių, bet jei žmonės iš to gauna peną, vadinasi jie vienas kitą papildo. Tokiu būdu tarp klausytojo ir atlikėjo užsimezga dialogas ir draugystė.

Puikios sveikatos ir fantazijos

Reklaminiame „Vandenio“ muzikos klubo internetiniame puslapyje perskaičiau, jog 150 vietų salėje įrengta viena moderniausių garso aparatūrų Lietuvoje, giriamas klubo interjeras, aštunto dešimtmečio baldų ir sienų dekoras, dizainas ir t.t. Muzikos klubo vadovas negali tvirtinti, jog šiuo metu klubas turi moderniausią garso aparatūrą (prieš dvyliką metų -tikrai), tačiau jis  neabejoja, jog dėl puikaus koncertų salėje esančio skambesio ir geros akustikos, žmonės po renginio išeina patenkinti.

„Vandenio“ muzikos klubą suprojektavęs žymus Lietuvos architektas, palangiškis  Donatas Rakauskas yra vienu iš sėkmingo  darbo klube rezultatų. Juk žmogui, atėjusiam į koncertą, nauda turi būti dviguba: aplinkos ir atlikėjo.

Sudarydamas repertuarą muzikos klubo vadovas atsižvelgia į tai, kas muzikiniame gyvenime yra  ne tik populiaru , bet ir originalu. Pasak R.Kisielio, didžiausias dėmesys skiriamas muzikos kokybei. Gerbiamo Romo paklausiau, ar yra skirtumų , kokie klausytojai buvę ankščiau ir dabar? Anot muzikos žinovo, klausytojai visais laikas buvo ir yra tie patys: „Kam reikia pasiklausyti V.Katunskytės atliekamų dainų, tas eina į J.Basanavičiaus gatvę ir ten klausosi , o kam reikia kitko-renkasi kitas vietas“.

Konkurencijos su kitais muzikos klubais nesą. Pavyzdžiui, su  „Ramybės“ muzikos klubu yra palaikomi geri, draugiški santykiai. Jeigu tarp klubų prasidėtų konkurencija, iš to nieko gero neišeitų,-įsitikinęs R.Kisielis. Muzikos klubus turi jungti bendras ir draugiškas interesas.

-Nostalgijos „Anapiliui“ nejaučiate ?

-Ką reiškia nostalgija? Paprastų paprasčiausiai ne pati gražiausia buvo pabaiga. Kažkas bando dabar gražiai piešti, o norisi jiems priminti:ką jūs padarėte, kad būtų kitaip?.

Atsisveikinant Romas Kisielis palangiškiams palinkėjo sveikatos (ji- svarbiausia gyvenime) ir fantazijos.

O kaip gi be jos, pagalvojau, be fantazijos neskambėtų ir muzika.

2017-08-09-12-50-19

„Ar panašus?“,- klausia Romas Kisielis, atsisėdęs šalia „ Vandenio“ muzikos klubo reklaminio stendo

Irena Valužė

 

 

Comments are closed.

%d bloggers like this: