Palangos turizmo mama-Alla Valužienė gali ilsėtis ramiai. Jos darbai patikimose rankose

Prieš metus laiko amžinybėn iškeliavo Palangos turizmo- informacijos centro direktorė Alla Valužienė.

Nustojus tiksėti gyvenimo laikrodžiui,  žmogaus ateitis ,pasislėpusi už horizonto ,suspindi kitoje- sakralinėje šviesoje. Jos paslapčių mes neįminsime. Tai –  ne žmogaus prerogatyva. Tačiau kalbėdami apie didžio žmogaus gyvenimą mes galime didžiuotis tomis nepakartojamomis bendravimo su juo akimirkomis, nes jų šviesoje  augome patys,- įsitikinę Palangos turizmo-informacinio centro vadybininkai- Alma Slaboševičienė, Mindaugas Surblys, buvusi bendradarbė- Egidija Smilingienė, buhalteris-Jonas Paulauskas ir dabartinė centro direktorė –Rasa Kmitienė .

„Mano mergaitė“

Susėdusios už stiklinio stalo, kurio viršų laiko dekoratyvinės „meškos letenos“(  Allos Valužienės asmeninė dovana centrui), Almos Slaboševičienės klausiu: „Dešimt metų kartu. Tai- nemažas laiko tarpas. Kas tau labiausiai įstrigo bendraujant su Alla? Ko išmokai iš darbdavio  pradėjusi dirbti Palangos turizmo-informaciniame centre? “

-Kai pamačiau skelbimą „Vakarinėje Palangoje‘ , atėjau prašytis darbo . Allos visai nepažinojau. Man labai įstrigo tada jos pasakyti žodžiai: „Šis darbas  yra toks, jog tu vieną dieną bendrausi su ministru , o kitą galbūt grindis plausi. Ir man tai teko daryti. Toks yra turizmas, tu negali sėdėti ir laukti“. Šie žodžiai man, atėjusiai iš tokios sferos, kur nežinojau kas yra turizmas, suformavo naują požiūrį į darbą. Direktorė visada sakydavo: ateik, nebijok, klausk, parodysiu. Žinoma,  dirbant visko pasitaikydavo. Kartais direktorė ir pabardavo , ir patardavo, bet niekada nebuvau pažeminta, įžeista. Ji mokino, augino ir visada aš jai buvau – “mano mergaitė“.

„Palanga buvo Allos“

-Kažkada aš jai buvau sakiusi,  jog gyvenime norėčiau turėti tiek draugų, kiek turi ji, mylėti juos taip, kaip ji myli juos . Aš Allą gerbiau, gerbiu ir gerbsiu, nes ji man  profesionalumo, meilės darbui ,  pagarbos  ir mokėjimo bendrauti pavyzdys.  Visiems linkėčiau gyvenime jausti begalinę meilę žmonėms ir žmonių meilę sau pačiam. Manau, Alla Valužienė buvo laimingas žmogus.

Direktorė turėjo draugų visame pasaulyje. Pagarba ir žmonių atsidavimas jaučiasi iki šiol .Dalyvaujant įvairiose parodose, susitikimuose tenka sutikti žmonių, kurie iki šiol negali patikėti, kad  direktorės nebėra. Kad ir Allos draugė Iročka,  keletai dienų iš Smolensko (Allos gimtinės) atvykusi  į Vilnių, šiandien  atskubėjo Palangą .“ Kaip aš galėčiau neaplankyti savo draugės ?“-susitikusi mane gatvėje, klausė ji.

Palanga buvo Allos. Iki šiol jaučiasi Jos trūkumas. Gerbiu Ją už jos profesionalumą ir nesuvaidintą meilę “.

-Artėja vasaros sezonas. Turizmo centrui taip pat pats darbymetis. Ko norėtumei palinkėti palangiškiams?

-Matyti miestą atvykstančiųjų žmonių akimis, kurie sako ,kokia graži Palanga, jos paplūdimiai , kaip jūs čia gražiai gyvenate, ir tai taria, pavyzdžiui,  vokietis.  Esu jurbarkietė. Prieš dvidešimt metų atvykau gyventi į Palangą , žavėjausi jūra, gamta. O dabar, dėka Allos , kuri šį miestą mylėjo  besąlygiškai (nepriklausomai nuo valdžios, žmonių, nuo nieko), neįsivaizduoju savo gyvenimo be Palangos.  Manau palangiškiai turėtų nepaskęsti kasdienybėje, mažiau bambėti, o kiekvieną pavasarį naujomis akimis pažvelgti į žalumą ir išmokti vertinti tai , ką turime šiandien.

Jonelis

 

Palangos turizmo- informacinio centro buhalteris Jonas Paulauskas, kuris su Alla Valužiene pradėjo dirbti nuo pat Palangos informacinio centro įkūrimo (1999 m. liepos. 10 d.) pradžios yra tas žmogus, kuriuo ji visada  pasitikėjo. Finansai, buhalterija- dalykas rimtas  planuojant  visą  centro darbą. Anot  darbuotojų, vadovė Joną vadindavo Joneliu ir puikiai su juo sutardavo. Darbuotojams išvykus į parodas, ar kitus renginius ofise Joną palikdavo , nes šis viską žinodavęs. Ponas Jonas – kuklus žmogus. Kalbėti apie save nėra linkęs . Tačiau ir jam labai Allos trūksta. Anot jo, ji buvo labai geras žmogus ir puiki vadovė.

Mindaugas

Turizmo vadybininkas Mindaugas Surblys, prisimindamas pirmuosius darbo turizmo centre žingsnius yra dėkingas Allai Valužienei už tai, kad jį, jauną specialistą (turėdamas istorijos bakalauro diplomą)  priėmė į darbą. Dirbdamas TIC, e Mindaugas turėjo galimybę užbaigti magistratūros mokslus , kurie jam atvėrė kelią į turizmą. Šiandieną palangiškis dirba ten, kur visada ir norėjo dirbti. Mindaugas su vadove bendravo tik porą metų, tačiau jam užteko laiko suprasti, jog   Alla Valužienė yra Palangos turizmo mama. Anot jo, atminimas apie šį puikų žmogų ir vadovą turi būti rašomi didžiosiomis raidėmis.

Prasidedant vasaros sezonui Mindaugas Surblys linki visiems optimizmo, nusiteikti gerai vasarai, daug dirbti ir pasiekti gerų rezultatų.

Rasa

Dabartinė Palangos turizmo- informacinio centro direktorė Rasa Kmitienė- sena Allos Valužienės pažįstama. Jas abi vienijo darbas turizme. Ponia Rasa  šilutiškė, laimėjusi konkursą Palangos –informacinio centro direktorės pareigoms užimti, pasakojo: „Alla buvo tas žmogus, kuri mane mokino turizmo ir tas žmogus, kuriam galėjau pasiguosti.  Ėjau  į konkursą su ta tendencija, kad ji man padės .Simboliškai susiklostė taip, kad iš vakaro prieš konkursą Ji išėjo…

Šiandieną galvoju, jog man nusišypsojo laimės spindulėlis – mudvi pasišnekėdavome , ji man duodavo patarimų įvairiomis temomis. Ir šiandien  ,kada reikia priimti kokius sprendimus, dažnai pagalvoju: o kaip Alla darytų?

Manau mūsų visų pagrindinis tikslas, kad ji „ten“ būdama visada jaustų ir žinotų, jog Palanga yra gerose rankose, jos darbai yra tęsiami. Kaip kiekvienas žmogus turi savo Angelą Sargą, taip ir mes turime Ją. Ji yra tas Baltas Angelas, kuris ateina tada, kai mums to labai reikia.

Palangiškiams ir miesto svečiams linkiu, kad Palangoje turizmo sezono atidarymas  būtų sausio pirmą dieną, o jo uždarymas –ateinančių metų sausio pirmąją.   Manau, jog ir Alla to visada norėjo“.

Egidija

Egidija Smilingienė Palangos –informaciniame centre pradėjusi dirbti nuo 2001 metų, šiandieną darbuojasi kitoje kompanijoje. „Kai tiek daug metų dirbi su profesionalu – tave  inspiruoja“ (įkvepia, aut.p),-sako ji. “Labai sunku buvo matyti ją sergančią. Ji nemėgo lankytis nei ligoninėse, nei laidotuvėse, todėl, kai atsitiko nelaimė –  vedė uždarą gyvenimo būdą. Alla buvo ne tik vadovas . Ji  buvo mentorius.  Mentorius- vadovas gyvenimo prasme. Kai man pačiai reikėdavo priimti kokius rimtus sprendimus, visų pirma jai pasakydavau“.

Pasak Egidijos, turizmo vadovė kompiuterio kabinete neturėjo, viską atlikdavo telefonu ir tiesioginiu bendravimu. Jeigu jai žmogus patikdavo, ji juo visapusiškai rūpinosi. Mylėjo savo darbuotojus. Niekada nepamiršdavo pasveikinti gimtadienio proga. O kiek porų yra palaiminusi…”Gera piršlienė buvo”,-šypsosi Egidija.

-Aštuonetą metų ėjau direktorės pavaduotojos pareigas. Ji labai norėjo, kad išlaikyčiau teises. Išlaikiau, gavau vairuotojo pažymėjimą, bet jau tada, kai ji sirgo. Atvirai pasakius, aš ją nuvyliau. Ji tikėjosi iš manęs žymiai daugiau, bet gyvenimas yra gyvenimas. Jame teka ir povandeninės srovės . Šiandien aš laiminga, turiu mėgstamą  darbą. Jis susietas taip pat su turizmu (  Egidija Smilingienė administracijos direktorė „Sala Plateliai resort“ kompanijoje). Žinau, jog Allai būtų labai patikę pas mane atvažiuoti. Buvau jai kaip dukra, o ji man – kaip mama. Mano mama gyveno toli, o ji ilgėjosi savo sūnaus.

Iš Platelių į namus grįžtu kaip į Niujorką. Palangiškiams linkiu nekreipti dėmesio į blogus komentarus, o eiti pirmyn. Daugiau tokio miesto, kaip Palanga  N4RA ( nei Lietuvoje, nei kur už jos).

Kam skamba varpai?

Dar ilgai tą vakarą mano ausyse skambėjo Palangos turizmo mamos – Allos Valužienės kolegų išsakytos mintys . Alma pasakojo, jog Alla ją išmokino gerti žalią arbatą (iki tol ji jos nemėgusi) ir būtinai su saldumynais (protui reikia).  O kokie būdavę Allos gimtadieniai… Jos draugai ir kolegos dar ilgai atmins tas nuostabias vasaros pabaigas… Egidijai įstrigo vadovės neeilinis skonis pasirenkant restoranus ar kavines. Jei Alla išsirinkdavo, vadinasi šis restoranas ar kavinė Palangoje  geriausi. Alma žavėdavosi  „beprotiška“ vadovės atmintimi (darbus planuodavo keliems metams į priekį).

Atsiminimų daug. Visko nesutalpinsi į baltą popieriaus lapą. Jie, ar nuotraukos, kuriose užfiksuota tai, ko niekada niekas iš širdies ištrinti negali -amžini, kaip amžinas varpas, pakviesdamas maldai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Alla Valužienė

Nuotraukos iš asmeninio E.Smilingienės albumo

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: