Nomeda Kazlaus:”Mes turime tarnauti žmonėms savo menu”

 

Ketvirtą kartą tarptautinis edukacinis  projektas vaikams ir jaunimui „ Nomedos Kazlaus vokalo ir aktorinio meistriškumo  vasaros akademija “ Palangoje atvėrė duris įvairaus žanro vokalistams , pedagogams ,  žmonėms , kurie , norėdami tobulėti  ieško savo gyvenimo  mokytojų .  „ Save mobilizavę , siekdami kilnaus ir sakralaus grožio, padarysime viską , kad  mūsų menas patiktų dievams“, atidarant Vasaros Akademija – 2018 ,-  sakė Nomedos Kazlaus buvęs mokytojas ,vienas akademijos pedagogų , režisierius Rimantas Vaitkevičius .

Mintimis apie Palangą , vasaros akademiją , muzikos meno kelius ir kryžkeles maloniai sutiko pasidalinti vasaros akademijos įkūrėja ir meno vadovė Nomeda Kazlaus.

„ Baltijos jūros jėga “

„ Palanga- tai mano vaikystės prisiminimai. Močiutė gyveno Klaipėdoje. Visos mano vasaros buvo praleistos prie Baltijos jūros. Palanga ir Klaipėda – tas pats regionas“,- pasakojo N. Kazlaus. Prieš ketvertą  metų ji nė neabejojusi idėja  būtent Palangoje atidaryti  akademiją , nes  Palanga – tai nuostabus oras su jos pušynais ir išskirtine Baltijos jūra, kas labai padeda operos solistų balsams. Ką tik operos žvaigždė  grįžo iš  Graikijos , kur dainininkę buvo pakvietęs ( darbinė ir poilsinė kelionė) praėjusios vasaros akademijos Palangoje pedagogas, operos grandas L. Manikas. „ Ten jūra visai kitokia . Palangos jūra turi gelmę , jėgą. Kai čia pailsi , jautiesi pasisėmęs geros energijos . Dėl tos priežasties mūsų kvėpavimo pratimai,  kuriuos mes su auklėtiniais darome kiekvieną rytą ,  sujungia ir apjungia bendrą žmogaus gerą būseną, nuo kurios jis pabuvęs prie jūros, tiesiog atsistato “. Operos solistė apgailestavo, jog daug kas dabar renkasi kitokį poilsį , išvažiuoja į kitus šiltus kraštus. „ Gaila -, sakė ji ,  visgi reikėtų prisiminti,  kad Palanga – ypatinga vieta, tuo labiau dainininkui, kuriam kvėpavimas labai svarbus“.

Pasak Nomedos Kazlaus , Palanga svetinga ne tik jai, bet ir jos auklėtiniams .  „ Susiklostė puikūs santykiai su Vl. Jurgučio pagrindine mokykla ir jos direktore Laimute Benetiene ,  Palangos meras šarūnas Vaitkus parodo  mums dėmesį,  dalyvauja baigiamuosiuose mūsų koncertuose ( mero sūnus Domantas yra mūsų akademijos dalyvis). Turime ir savo pastovų klausytojų ratą , kurie ne pirmus metus atvažiuoja į mūsų koncertus. Palanga gali didžiuotis ne tik puikia Kurhauzo sale, bet ir didžiąja Palangos koncertų sale“,- džiaugėsi dainininkė.

Europinis atlikimas

-Nomeda Kazlaus – operos scenos žvaigždė , turinti turiningą koncertinę veiklą, ilgus metus gyvenote užsienyje. Sakykite,  ar mes , lietuvaičiai, europinio lygio atlikėjų kontekste skiriamės nuo kitų  atlikėjų ? Jei taip, tai kuo mes skiriamės ?

– Lietuviai bendrame europiniame kontekste pasižymi savo profesionalumu , geru pasiruošimu ir puikiu prigimtiniu balsu.  Lietuviai ,   dainuojantys užsienyje mokosi ir pas užsienio pedagogus. Kai   2000 m. susipažinau su  mano ilgamete scenos partnere ir pedagoge  Montserrat Caballe , pati tai patyriau . Lietuvos solistui  europietiško mąstymo ir dainavimo žinių labai reikia. Gyvenant  vien tik Lietuvoje turbūt būtų sudėtinga jausti europietiškas naujoves, dabartinius dainavimo reikalavimus. Bendram kontekste lietuvaičiai labai puikiai įsilieja į europinį atlikėjų kontekstą. Jie yra visiškai lygiaverčiai partneriai , dažnai tampa ir lyderiais. Jei lietuvaičius palyginti su slavais , kurie taip pat pasižymi stipriais atlikėjų balsais , lietuviai išsiskiria  savo vidine kultūra ir europietiška elegancija.

Metus laiko esu dainavusi Sankt – Peterburgo „Marijos“ teatre. Labai gerai prisimenu mano premjerą, kai Verdžio „Don Karle“ dainavau Elizabetą . Po generalinės repeticijos visas orkestras sukėlė dideles ovacijas  :“Vau , stebėjosi jie , koks europinis atlikimas… „ Ką reiškia europinis atlikimas? Tai reiškia ne šaukti,  ne rėkti , tai yra kultūringas , gražus dainavimas . Lietuviai , turėdami iš prigimties puikų balsą, susipažinę su europine kultūra, išėję  puikią dainavimo mokyklą , yra  vertinami.

-Ar sunku mūsų talentingiems vaikams prasiveržti į kitus „ vandenis “ , į tuos, kuriuose savo karjeros siekia operos grandai ?

– Labai sunku.  Paskutiniu metu yra atviros sienos su Japonija, Kinija, Korėja. Ir tie žmonės , valstybė labai  daug investuoja į savo vaikus, jaunimą, kad jie gautų kuo daugiau žinių.  Šių šalių žmonės dabar užlieja visą Europą. Už tai visi pedagogai, su kuriais man tenka bendrauti , sako, jog patys geriausi mokiniai yra būtent šių šalių atstovai. Ir ne dėl to, jog jie moka gerus pinigus. Jie turi labai aiškų tikslą , yra susitelkę ir be galo darbštūs.  Todėl šiandieną  daryti karjerą yra labai sunku , konkurencija yra begalinė.

Tarnauti žmonėms

-Ko labiausiai Nomeda norėtų sulaukti iš savo auklėtinių: pagarbos sau ir kitiems, aukštos vidinės kultūros , elegancijos , ar nepriekaištingo balso skambesio?

– Jūs jau  puikiai viską išvardinote , ko aš norėčiau iš savo auklėtinių sulaukti. Šalia to norėčiau  , kad mūsų vasaros akademijos auklėtiniai jaustų be galo didžiulę  meilę ir gyvenimui , ir dainavimui, ir visai publikai – visus dieviškus dalykus, kuriuos mes ir spinduliuojame  baigiamojo koncerto metu Kurhauze.  Atlikėjo misija yra atiduoti. To mes  čia ir mokinamės. Mes ne dėl to čia save tobuliname , kad parodytume , kokie esame puikūs ir gražūs. Mes turime tarnauti žmonėms savo menu.

-Kiekvieną sykį , kai jūsų auklėtiniai dainuoja baigiamajame koncerte, kokį nerimą ar džiaugsmą savyje išgyvenate?

-Visada išgyvenu didelį džiaugsmą , nes kiekvienas per tas penkias , intensyvaus darbo dienas akademijoje nueina savo kelią. Vienam jis būna sunkesnis, kitam  lengvesnis.  Labai malonu matyti galutiniame rezultate tuos žmones , kurie susikaupia . Jei pažiūrėtumėte LRT mediatekoje pernai metų įrašytą mūsų baigiamąjį koncertą Kurhauze , arba šiais metais LRT sukurtą dokumentinę apybraižą „ Dainuojanti vasara“ apie mūsų akademiją, akivaizdžiai pastebėtumėte kiekvieno vaiko ar jaunuolio vidinę bei dainavimo kultūrą. Mes labai didžiuojamės savo auklėtiniais.

„Dievo duota prigimtis“

Nomeda Kazlaus yra TV laidų ciklo „ Skambantys pasauliai su  Nomeda Kazlaus“  vedėja ir idėjos autorė . Laidose kalbinamos pasaulinio garso kultūros meno asmenybės. Prisipažinau operos dainininkei , kad esu šios  laidos  gerbėja. Žiūrėdama jos vedamas muzikines laidas, visada žaviuosi operos solistės išskirtiniu žavesiu, puikia iškalba, intelektualumu , užsienio kalbų žinojimu, aukšta vidine kultūra bendraujant su pašnekovu, todėl gerb. Nomedos ir paklausiau : “ Kada visa tai išmokote, kas visa tai sąlygojo : tėvai, studijos, jūsų gyvenimo kelyje sutikti žmonės? “.

Anot jos, „  Pridėčiau dar prigimtį . Šalia visų  tų dalykų yra matomai kažkokia Dievo duota prigimtis, kurią tėveliai kryptingai auklėjo ir  vystė, o taip pat M.K. Čiurlionio Meno mokykla. Ši mokykla buvo  meno tvirtovė, didžioji meno kalvė, ir, savaime suprantama, ji , šešių metų vaiką negalėjo nepaveikti.  Taip pat manau paveikė mano ankstyvos kelionės . Nuo šešiolikos metų pagal mainų programas pradėjau išvažiuoti, tobulintis. Kalbų mokėjimas  taip pat padeda pažinti kitas kultūras, atveria gilesnes erdves tarpusavio bendravimui. Ir, žinoma, mano puikūs pedagogai bei sutikti gyvenimo bei dainavimo mokytojai pasaulyje, kuriems esu be galo dėkinga „ – kalbėjo Nomeda Kazlaus.

-Ko norėtumėte palinkėti šių metų jūsų vadovaujamos akademijos absolventams?

-Norėčiau palinkėti tikėti savo keliu , meno galia ir savo ateitimi. Dabar menininkui yra labai sudėtingi laikai  , nes , deja, nuvertinamas mokslas , mokslininkai , daktarai , daug pasiekę žmonės . Aš jiems linkiu tikėti  mokslu , žiniomis , tikėti savo talentu ir ieškoti  žinių . Man  yra įstrigusi viena frazė , kurią , pasakė labai išmintinga moteris :“ Mokytojai į mūsų gyvenimą ateina tada , kada esame tam pasiruošę “. Matomai mes gyvenime turime sukaupti tiek daug patirties, vidinės drąsos , kad į mūsų gyvenimą ateitų mokytojai, kuriais  mes patikėtume.

„ Pamaitinti sielą “

-Gerb. Nomeda, Palanga lauks jūsų 2019 m. vėl ?

-Būtinai. Mes jau turime savo datą kitais metais. Mes mylime Palangą , mylime nuostabią jos  gamtą , žmones , mes čia labai gerai jaučiamės. Palanga yra mūsų namai.

-Ko norėtumėte palinkėti vasarotojams ir vietiniams Palangos gyventojams?

-Aš noriu palinkėti  ir palangiškiams, kurie mus svetingai  priima,  ir visiems atvažiavusiems į Palangą (tiek lietuviams, tiek užsieniečiams ,nes jų tikrai yra),  kad šalia nuostabios gamtos, šalia fantastiškos jūros ir mūsų lietuviškos virtuvės, ką visi atostogu metu darome,   neužmirštumėme pamaitinti ir savo sielą. Linkime, kad atėję į mūsų baigiamuosius koncertus išgyventumėte sielos šventę! Juk mes norime jūsų poilsį ir gyvenimą praturtinti vidiniais dalykais ir muzikos meno pagalba kartu jausti tą pakėlėjimą.

 

 

“Nomedos Kazlaus vokalo ir aktorinio meistriškumo vasaros akademija” ir jos įkūrėja , meno vadovė, operos žvaigždė – Nomeda Kazlaus

Irena Valužė

 

Reda Rimkutė – Ščerbakovienė: “Triušiuku man nelemta būti”

 

Dailininkė Reda Rimkutė – Ščerbakovienė , ką tik grįžusi iš Palangos kūrybinės grupės „ Mostas “  dailininkų plenero „ Auksinio elnio dvare “ ( Luokės seniūnija ) teigė esanti truputį pavargusi , nes plenerai – tai visų pirma intensyvus kūrybinis darbas , reikalaujantis ne tik dvasinių , bet ir fizinių jėgų . Porą dienų poilsio  ir   liepos penktą dieną ji , ir  18 palangiškių menininkų pristatė savo darbus (Palangos menininkų darbų paroda – “ Balta drobulė “ )  Kurorto muziejuje . Rudenį dailininkė planuoja dalyvauti tarptautiniame dailininkų plenere Rusijoje , na , o kiek laisvo  laiko dar liks –  ji su savo senu dviratuku žada pasivažinėti po Palangą ir paatostogauti.  Juk vasara ir menininkui yra vasara.

 

„ Mūsų šeima “

Reda Rimkutė Ščerbakovienė nelaiko savęs palangiške ( palangiškė ta,  kuri čia gimė ir lanko savo giminių kapus)  , nors mieste prie jūros jau gyvena 28 -erius metus.  Dalindamasi įspūdžiais apie šių metinį plenerą džiaugiasi turėjusi puikią galimybę susipažinti su unikalia „ Auksinio elnio dvaro “ šeimininko surinkta  senovinių motociklų kolekcija ir pasimėgauti Luokės istorinėmis vietomis : „ Mes gyvenome gražioje kaimo turizmo sodyboje už Biržuvėnų. Ši sodyba turi unikalų motociklų muziejų ( seniausias motociklas pagamintas 1848 m. ) .  Kai atidaviau duoklę peizažams , piešiau motociklus “,-  pasakojo dailininkė. Reda rodė nuotraukas , kuriose užfiksuotas plenero gražuolis – ant žemės snukį padėjęs ir saulės atokaitoje besišildantis bavarų pėdsekys , „ožiukas mažas, bet jis didelis ir neaugs“ ( nuotraukoje baltas, mažytis ožiukas ), „ čia mūsų „ mostytė “  ,  nes ji gimė per vieną „ Mosto “ parodą “ ( mažos mergaitės nuotrauka) , „ čia pagulėjimas hamake, o čia mūsų Eglė Lapinskaitė,  ji iš balto šilko pasiuvo drabužius, mes jas (sukneles) nusidažėme  ir prie  vokiečio kūrėjo šeimininko sodyboje paliktų metalinių konstrukcijų , pasimaivėme ,“ – rodydama  nuotraukas ,  juokėsi ponia Reda.

Anot dailininkės ,  „ Mosto“ pleneras –  tai šeimos susirinkimas, kur  išsivadavęs nuo buitinių rūpesčių, tu dvidešimt keturias valandas bendrauji ir dirbi. Dirbdavome iki pat sutemų.  Kai prieš 11 metų pradėjome kasmet važinėti , nuo to karto save vadiname „ mūsų šeima“,- pasakojo dailininkė. Save menininke ji nelaiko .  Jos manymu , menininkas turi būti profesionalus visose srityse. Ji –  profesionali piešime , todėl  save įvardija dailininke. Yra grafikė , piešianti su tapybinėmis priemonėmis. Dailininkė yra dalyvavusi ir tarptautiniuose planeruose , kur susirenka meno žmonės iš daugelio  šalių .

„ Esu pedagogė “

Reda Rimkutė – Ščerbakovienė , tik atvykusi į Palangą pradėjo dirbti Palangos „ Baltijos “ pagrindinėje mokykloje dailės mokytoja . Pedagogė džiaugiasi dirbanti  puikiame pedagogų kolektyve. „ Mano kolektyvas yra tobulas.  Nėra jame jokios įtampos. Malonu dirbti ir bendrauti su kolegomis “,- sakė ji.

-Gerb. Reda, kokie jie, šiuolaikiniai , menu besidominantys vaikai. Ar skiriasi jie  nuo ankstesniųjų,   prieš dešimt metų mokyklą užbaigusių mokinių ?

-Be abejo skiriasi, gyvenimas eina į priekį . Aš dirbu ne dailės mokykloje . Aš dailę dėstau visiems vaikams . Manau , tik kuriantis žmogus vienareikšmiškai yra laimingas žmogus. Dailės istorijos žinojimas taip pat praturtina žmogaus gyvenimą.

Jai , kaip ir kiekvienam pedagogui , yra  malonu , kai jos mokiniai , pasirinkę dailės studijas , yra laimingi.

Namų aplinka taurina

Ponia Reda – šiaulietė. Ji nemėgsta „ kūrybinio paukščio “ įvaizdžio ( apie tai kalba tie, kurie niekada kūryba neužsiėmė ) , kai kalbama apie jos darbą.  „ Užsidarai ir ateina įkvėpimas“,- sako ji,  o grįžtant mintimis prie „ Mosto “ kūrybinės grupės savaitę laiko trukusio plenero mananti , kad tokiuose renginiuose ir slypi ta tikroji kūrybinė jėga.   Per trumpą laiką menininkas turi susikoncentruoti ir dirbti .

„ Kūrybinės paukštės niekada nelaikiau už uodegos , aš visą laiką piešiau. Mano tėvai ne menininkai , tačiau mano mama puikiai rašo , tėtis kūrybingas techninėje sferoje , jie abu labai šviesūs žmonės .  Močiutė  taip pat visada domėjosi pasauliu . Užaugau drąsi , šį bruožą paveldėjau iš tėvelio . Tėveliams buvo natūralu , kad vaikai piešia . Šeimoje gerai piešė sesuo , ji lankė dailės mokyklą.  Sesuo tapo architekte .  Man iš tiesų pasisekė , namų aplinka žmogų taurina“,- įsitinusi Reda Rimkutė – Ščerbakovienė .

Palanga- unikalus miestas

-Gerb. Reda , žiūrėdama į jūsų darbus jaučiu juose  ekspresiją , jie energetiškai labai stiprūs.  Moters įvaizdis teatrališkas , jame daug skausmo.

– Kodėl moters įvaizdis? Tiesiog moteris .  Man atrodo , jog laimingas , išsišiepęs žmogus nėra išraiškingas.  Aš reaguoju į gyvenimą visada aktyviai , emocingai , tas ir mano darbuose atsispindi. Gražių paveikslėlių nemėgstu . Man kažkas yra sakęs ,  gal tavo sunkus gyvenimas buvo ? (juokiasi).

Palangoje dailininkei  patinka gyventi  . Jūros motyvai Redos kūryboje , anot jos , itin reti. Jūra dailininkę „ išvalo“  , jai patinka pasivaikščioti , ypač po audrų.

-Palanga vasarą – kultūros sostinė,  ar Reda lankosi kurorto renginiuose?

-Turiu savo nišą . Man patinka kinas , spektakliai. „Ramybės“ galerijoje paskutinė mano darbų paroda, prieš porą metų –  mano darbai buvo eksponuoti  Klaipėdoje.

Dailininkė negalinti suprasti , kodėl palangiškiai liūdi , jog  Palangoje  nėra ką veikti. „ Jei negalima ko nors surasti šiame mieste,  tai šalia yra Klaipėda“,- stebisi dailininkė. „ Palanga yra unikalus miestas .  Vasaros metu mano draugai atvažiuoja pas mane,  o žiemą aš juos aplankau. Dailininkė turi draugų Vilniuje ( studijų mieste) ir kituose Lietuvos miestuose. Prakalbus apie materialius dalykus , dailininkė mano , jog menininkas gali pragyventi iš meno pagal tai kiek jis dirba ( ji pati nepakankamai daug tapanti ) .

Turėdama suaugusią dukrą ponia Reda sutinka su  mintimi  , kad vaikai yra kiekvienos moters kūryba. Anot Redos , žmogus ( tiek vyras,  tiek moteris ) negali būti laimingas , jei tavo vaikams nesiseka ir jie nelaimingi .

„ Reaguoju į gyvenimą “

 

-Ponia Reda , ar mylit gyvenimą ?

-Ar gi aš panaši į tą , kuri jo nemyli?

-Ar esate optimistė ?

-Esu realistė .

-Ar esate romantikė ?

-Mes visos norėtumėme būti romantikėmis,   tik gyvenimas sudėlioja taip,  kad  tos romantikos lieka mažai , taip jau išeina.

-Ponia Reda filosofė?

-Manau , ne. Aš reaguoju į gyvenimą , aš reaguoju į žmones. Turiu ir teigiamų ir neigiamų emocijų. Jei aš žmogaus negerbiu,  o  jis man lenda į akis – galiu jam apie tai ir į akis pasakyti . Esu gimusi drakono metais ir esu šaulys. Man reikia staigiai čia ir dabar , paskui bus nebeįdomu. Esu girdėjusi žynio pranašystę pagal paukščius.  Gal kas ir tikėjosi ,  jog būsiu gulbe , bet, deja,   esu  erelis, ir nieko čia nepakeisi.   Neduota  man triušiuku gimti nei vienam horoskope , vis kažkaip aštriai, ugniniai išeina … Mano draugai žinodami mano reakcijas , man atleidžia. Kitiems gal ir nepatinku. Žmogaus įžeisti  negaliu,  tada aš pati blogai jaučiuosi.  O šiaip  , žmogus gyvenimo bėgyje turi keistis ( nesikeičia tik idiotai )  .

Nors  kūrybinės paukštės įvaizdis dailininkei nėra priimtinas , atsisveikinant  vis dėl to man norėjosi  Palangos mieste gyvenančiai ir kuriančiai dailininkei palinkėti , kad ji nepaleistų jos  iš  savo rankų. Tegul ši paukštė  sklando ir džiugina žmones  dar ne vieną dešimtį metų.

O Reda Rimkutė – Ščerbakovienė visiems palangiškiams linki gražaus ir saulėto rudens . Tada ,   kai mieste nebesimatys  svetimų veidų , tegul  palangiškiai vienas su kitu  susitikę , nusišypso…  Juk šypsenos deficitas Lietuvoje ypatingai  didelis.

20180703_150510

Irena Valužė

Dailininkė Reda Rimkutė- Ščerbakovienė džiaugiasi suradusi unikalų motociklų muziejų

%d bloggers like this: